Transporto įmonės vadovas: „Kai tik bus apmokestinti dienpinigiai, mes būsime priversti perkelti verslą iš Lietuvos, nes negalime leisti sau dirbti nuostolingai“
Vidmantas Užpalis, UAB “Tg Group” vadovas, kurio įmonių grupė valdo daugiau kaip 100 vilkikų parką ir yra įdarbinusi daugiau kaip 140 vairuotojų, sako, kad pakeitus darbo užmokesčio apmokėjimą pagal mobilumo paketo siūlomas nuostatas bei apmokestinus dienpinigius jo verslas bus priverstas išsikelti iš Lietuvos, nes tokia apmokėjimo sistema įmonę ves prie nuostolių. Verdančios diskusijos dėl Mobilumo paketo iššaukė ne vieną nuomonę interneto portaluose, buvo kalbinama nuo vežėjų iki politikų, nuo ekonomistų iki vilkikų vairuotojų. Viename iš straipsnių V. Užpalis atpažino ir savo vairuotoją.
Neseniai interneto portaluose pasirodė straipsniai su pakalbintais vilkikų vairuotojais. Viename iš tų straipsnių jūs atpažinote ir vairuotoją, kuris dirba jūsų įmonėje. Apie darbą jis atsiliepia ne itin teigiamai.
Iš tiesų keista, nes monetas asmuo pas mus dirba apie 7 metus ir „staiga suprato“,kad jis visa laiką „išnaudojamas ir apgaudinėjamas“. Tiesa su šiuo darbuotoju įmonėje yra šioks toks konfliktas, bet ne dėl darbo sąlygų, o dėl to, kad šis darbuotojas ypatingai nemandagiai bendrauja su kolektyvu bei vadovybe. Būtent iš jų esu gavęs ne vieną raštišką skundą dėl jo nepagarbaus bendravimo pastaraisiais metais. Mūsų įmonė visą laiką gerbia ir vertina savo darbuotojams, ne vienam iš darbuotojų yra suteikiamos paskolos, tam, kad darbuotojas galėtų pagerinti savo buitį. Šis darbuotojas yra ne išimtis. Bendrovėse turime skatinimo programas vairuotojams.
Tačiau nepagarbus bendravimas įmonėse nėra toleruotinas, vieni kitus darbuotojai turi gerbti ir laikytis tam tikros etikos bei kultūros.
Minėtas vairuotojas straipsnyje kaltina, kad jūsų įmonėje algalapiuose nurodomos didesnės sumos nei iš tiesų gauna vairuotojai? Ar tai tiesa?
Netiesa. Tiek šiam darbuotojui, tiek visiems mano įmonių darbuotojams atlyginimas mokamas įstatymo nustatyta tvarka ir jokia atlyginimo dalis nėra slepiama. Apskritai per paskutinius 5-6 metus mūsų įmonėse iki minimumo sumažintas grynųjų pinigų judėjimas, kaip pavyzdžiui net už transporto priemonių plovimo paslaugas Lenkijoje yra apmokama mėnesio gale bankiniu pavedimu. Apie jokius „juodus“ atlyginimus nėra net kalbos, nes įmonėse tokių pinigų nėra. Be to, per tiek metų turime tokią patirtį, ypač su vairuotojais – kur grynieji, ten ir galimybės kilti neaiškumams dėl išlaidų pagrįstumo, todėl viskas yra daroma bankiniais pavedimais. Visi atlyginimai ir dienpinigiai yra išmokami įstatymo nustatyta tvarka, todėl tokie darbuotojo išsigalvojimai greičiausiai susiję su įmonės ir darbuotojo esamu ginču dėl darbo santykių ir jo elgesio darbe.
Apskritai labai keista matyti interneto portaluose nuotraukas kur penki vairuotojai susispaudę vienoje vilkiko kabinoje ant “laužo“ verda arbatinuką. Tokių sąlygų vairuotojams pastaruosius 10 metų tikrai nėra pas dauguma vežėjų Lietuvoje. Kiek man teko matyti savo darbuotojų Facebook paskyras bei populiarias paskiras susijusias su vairuotoju gyvenimu, tikrai matau foto kai per ilgąsias pauzes vairuotojai gyvena viešbučiuose su baseinu, keliauja po apylinkes, domisi šalies kultūra, žvejoja, manau, tai daugiausia priklauso nuo žmogaus išprusimo lygio, jei jis nori savaitgalį leisti svaigindamasis kabinoje alkoholiu, tai ir viešbutyje jis darys tą patį arba tiesiog šiai dienai kažkam yra naudinga vaizduoti Lietuvos transporto sektorių neigiamai.
Neturiu tikslios statistikos, bet mano žiniomis, Lietuvos komercinis transportas Europoje yra trejetuke šalių, kurie turi naujausią komercinį transportą. Mes duodame vairuotojams pačius naujausius, patikimiausius darbo įrankius su kondicionieriais,s u šaldytuvais ir kitais patogumais. Tokie dalykai, kad kelyje vairuotojai remontuoja vilkiką, yra praeitis visiška. Aš kalbu, aišku, apie savo įmonę ir didžiuosius Lietuvos vežėjus.
Politikai ir profsąjungos teigia, kad vairuotojai senatvėje gaus labai mažas pensijas. Nors šiuo metu jų atlygis siekia ir 1,5, ir 2,5 tūkst. eurų per mėnesį. Kaip jiems susitaupyti pensijai?
Labai geras klausimas, tačiau vienas bet… bent jau iš mano patirties. Pernai metais kalbėjausi su keletu įmonės vairuotoju ir siūliau jiems atidaryti pensijinius fondus jų vardais. Siūliau jiems, kad iš jų gaunamos sumos būtų dalis atlyginimo pervedama į pensijinius fondus, kur pinigai irgi yra neapmokestinami, po tam tikro laiko galima išsiimti pinigus be jokių mokesčių ir turėti solidžią pensiją, kaip pagrindini pliusą Vokietijoje tai pateikia mūsų vairuotojai.
Tačiau gavau atsakymą, kad jiems to nereikia, jiems reikalingi pinigai dabar, o ne už 10 metų. Šių metų vasarį bendradarbiaujant su draudimo bendrovėmis ,administracijos darbuotojams buvo atidaryti kaupiamieji fondai, nes jie buvo susidomėję ir sutiko su mano pasiūlymu, o vairuotojams tas šiuo metu neįdomu. Rūpestis dėl mažų vairuotojų pensijų yra daugiau profsąjungų „korta“ nei pačių vairuotojų interesas. Bent jau tą sako mano patirtis.
Ketvirtadienį Europos Parlamentas pritarė prieštaringai vertinamam Mobilumo paketui, tiesa, šis dokumentas dar turės būti derinamas su Europos Komisija ir Europos Taryba. Kaip jūs vertinate Mobilumo paketą?
Kalbant apie Mobilumo paketą, tai jis nėra orientuotas į vairuotojų socialinės gerovės skatinimą. Jeigu mes kalbame apie ilgųjų pauzių atlikimą viešbučiuose, tai mes tai darome jau 2 metus, turime tikrai dėl to didelių problemų, bet laikomės nustatytos tvarkos. Bėda ta, kad dauguma užsienio šalių infrastruktūra nėra pritaikyta. Kalbant apie Vokietiją, tai visiškai nepritaikyta, šiek tiek yra pritaikyta Prancūzijoje.
Kitas klausimas yra paties vairuotojo pasirinkimas. Dauguma vairuotojų atsisako viešbučio ir renkasi poilsį patogioje, poilsiui pritaikytoje vilkiko kabinoje su šaldytuvu, spintomis, lova, specialiai pritaikytais čiužiniais ir t.t. Įsivaizduokite, vairuotojas pasistato transporto priemonę aikštelėje prie kurios nėra viešbučio, tai jis turi susirinkti iš savo šaldytuvo maistą, iš spintų drabužius, imti taksi ir važiuoti kažkur 48 valandoms. Dauguma vairuotojų visiškai nenori tą daryti. Dar kitas klausimas yra draudimo sutartys, pagal kurias vagystės atveju nesant transporto priemonėje vairuotojo, tai yra nedraudiminis įvykis. Gal tokiu atveju Europos Sąjunga gali sėsti ir išsiderėti iš draudimo kompanijų, kad tai būtų traktuojama kaip draudiminis įvykis? Mes perkame transporto priemones erdviomis kabinomis, dedame kondicionierius, naujiname parką kas 3-4 metai. Jeigu to nereikia, tai be jokių problemų galime ženkliai sutaupyti ir pirkti pigiausia vilkiko variantą.
Didžiausia problemą mobilumo pakete aš matau transporto priemonės parvarymo į registracijos vietą kartą per 4 savaites. Aš negaliu tiksliai įvardinti transporto priemonių skaičių iš Lietuvos, kuris dirba Europoje, bet manau, kad tai gali būti apie 10 000 vienetų. Tai reiškia, kad vieną kartą per mėnesį mes turėsime 10 000 vilkikų grįžtančių į Lietuvą tuščiomis arba turėsime surasti 10 000 krovinių į Pabaltijo šalis, kas šiam momentui yra nerealu. Mano nuomone bus visiškai sugriautas transporto sektorius, kuris šiai dienai dirba ne viduje Europos, o Europa-Lietuva-Latvija-Estija-Lenkija. Bus sunaikintas vežėjų verslas, kurie vykdo pervežimus Europa-Baltijos šalys-Europa. Galiausiai, kaip ekologija, apie kurią taip pat Europos Sąjunga garsiai kalba. Taip išeina, kad 10 000 tuščių vilkikų varinėsim pirmyn atgal? Kur tada mūsų ekologija? Kitas klausimas – kelių infrastruktūra. Toks srautas vilkikų kiekvieną mėnesį po plius 10 000 vilkikų? Kaip tai atsilieps kelių infrastruktūrai ir kas tai kompensuos?
Jeigu vis dėlto taip atsitiks, tuomet sprendimas, labai gaila, bet paprastas – mažinti atstumą iki registracijos šalies. Labai tikėtina, kad lietuviai vežėjai keliaus registruoti savo filialus, įmones arčiausiai – į Lenkiną. Ką jau padarė didieji vežėjai, bent trys didžiosios Lietuvos įmonės jau atsidarė įmones Lenkijoje. Lietuvoje nereikės tiek darbo vietų (vadybos, šaltkalvių, ekspeditorių). Man asmeniškai svarstant verslą perkelt į kitą ES šalį, akivaizdu, kad man nereikės tiek kiek aš dabar turiu sukūręs darbo vietų čia, Lietuvoje.
Manau turime suprasti, kad mums išsikėlus, Lietuvoje sustoja krovininio transporto pardavimai, servisų veikla, atsarginių detalių importuotojų veikla smarkiai sudėtingėja, draudimo veikla ir t.t
Mane piktina, kai kurių ekonomistų nuomonė, kad transporto sektorius nesukuria BVP, tai yra netiesa. Transporto sektorius ženkliai prisideda prie BVP ir mes norime mokesčius mokėti Lietuvai, kurą piltis Lietuvoje, kurti darbo vietas Lietuvoje, bet jeigu mes eisime prie mobilumo paketo gairių, tas tiesiog bus neįmanoma arba tokie vežėjai bankrutuos.
O kaip yra dėl užsieniečių? Ar daug pas Jus vairuotojų iš užsienio? Koks procentas? Ar jie užima lietuvių darbo vietas?
Prieš 3 metus mano įmonėse nebuvo nei vieno užsieniečio. Nebuvo tol kol mūsų darbuotojai masiškai nepradėjo darbintis Vokietijoje, Anglijoje.
Šiai dienai visi galėtų priimti lietuvį darbuotoją vairuotoją jeigu jis eitų norėdamas dirbti, normaliai atlikti savo darbą. Didelis trūkumas yra lietuvių jaunuolių, kurie norėtų dirbti, mes aktyviai priiminėjame jaunuolius be darbo patirties, mokome juos, bet labai didelis procentas jų atkrenta.
Aš nesuprantu vieno, kada musu darbuotojai darbinasi Anglijoje, Vokietijoje, Norvegijoje, mes problemos nematome, kada musu šalyje darbinasi darbuotojai iš svetur, mes darome problemą. Man čia „kvepia“ dvigubais standartais.
Dėl dienpinigių apmokestinimo. Kaip atsilieptų siūlymas verslui apmokestinti dienpinigius?
Pirmiausia, aš noriu pasakyti, kad aš esu didelis Lietuvos patriotas ir jeigu man reiktų rinktis uždirbti daugiau užsienyje ar mažiau, bet Lietuvoje, visada rinkčiausi Lietuvą. Mano įmonių grupė pradėjo kurtis 1993 metais, tai yra šeimos verslas, nuo laiko tik augam. Visada buvome sąžiningi, dirbome skaidriai. Per visą šį laikotarpį neturėjome jokių ginčų nei su mokesčiais nei su kitomis institucijomis. Tačiau pagal dabartinę apmokestinimo naštą, jeigu būtų apmokestinami ir dienpinigiai, labai tikėtina, kad verslą tektų perkelti į tą šalį, kurioje dienpinigiai nebūtų apmokestinami, nes tai būtų nepakeliama mokestinė našta. Nepaisant mano meilės Lietuvai, jeigu Lietuva man sudarys sąlygas, kuriose aš visiškai negalėsiu konkuruoti, tą pačią dieną bus užrakintos durys Lietuvoje ir mes užsidarysime. Lietuvos transporto sektorius jau yra išsianalizavęs kitų šalių įstatymines bazes, pvz., Vokietijos, Lenkijos, Belgijos. Verslas išeis dėl konkurencinės aplinkos. Mes esame paskaičiavę, jeigu apsimokestina dienpinigiai, nelieka ne tik pelno, bet atsiranda nuostoliai. Aš esu atsakingas už 200 darbuotojų, dirbančių mano įmonėse, todėl darysiu kaip geriau mums visiems. Šiam momentui mano kreditų portfelis – netoli 4 mln. eurų, todėl aš negaliu sau leisti dirbti nuostolingai turėdamas tokius įsipareigojimus.